Šiaulių miesto savivaldybės taryba artimiausiu metu svarstys Šiaulių rajono savivaldybei perleisti Šiaulių laisvamanių kapinių kompleksą, kuris yra paskelbtas nekilnojamąja kultūros vertybe. Kompleksą sudaro 5 objektai: Šiaulių laisvamanių kapinių komplekso Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta; Šiaulių laisvamanių kapinių komplekso 1863–1864 m. sukilėlio Vladislovo Dembskio kapas; Šiaulių laisvamanių kapinių komplekso Lietuvos partizanų ir politinių kalinių užkasimo vieta ir kapai.
Šiaulių rajono politikai bemat sutiko, miestas tebesvarsto
Laisvamanių kapinių kompleksas yra Šiaulių rajono savivaldybės administracinėse ribose, Ginkūnuose. Kaip minima tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte, Laisvamanių kapinių komplekso priežiūra reikalaudavo finansinių ir administracinių išteklių. Atsižvelgdama į tai, Šiaulių miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę. Jai pasiūlyta perimti Laisvamanių kapinių kompleksą Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn. Rajono taryba vienbalsiai pritarė tokiam siūlymui.
Anot Šiaulių rajono savivaldybės mero patarėjos Rita Žadeikytės šios kapinės yra Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje ir, perimant šį paveldo objektą, ištaisyta sovietmečiu padaryta klaida šias kapines priskirti miesto teritorijai. Beliko tik apsispręsti miesto tarybai. Šią savaitę šis klausimas buvo svarstomas Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje. Tokie užmojai pasirodė nesuprantami šio komiteto nariui Sauliui Stasiūnui.
„Kas mums nutiko Šiaulių mieste, kad mes prašome Šiaulių rajono dabar jomis rūpintis“, – klausė tarybos narys. Jo vertinimu, tai yra gėdingas prašymas. „Tai visas (kapines – aut.past.) pasiūlykime, tegu rūpinasi Daušiškėmis, visomis kapinėmis, o mes sutaupysime“, – sandorį kritikavo S. Stasiūnas.
Tarybos sprendimo projektą pristatęs Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Tamulevičius ramino, kad perleidus kapines nereikš, kad šiauliečiai nebegalės lankytis jose.
Be paties kapinių komplekso, perleidimo sandoris apima ir pėsčiųjų takus bei 330 metrų ilgio tvorą, kurie yra būtini tinkamai kapinių priežiūrai ir apsaugai. Tiesa, girdėti ir teigiamų nuominių. Esą šis žingsnis ne tik patogins administracinę atsakomybę, bet ir užtikrins, kad ši istorinė vieta bus deramai prižiūrima ir saugoma ateities kartoms.
Laisvamaniai
Tarpukario Šiauliuose laisvamanių buvo gana daug. Laisvamanybė buvo priimtina ir kairuoliškų pažiūrų šiauliečiams, žymiems visuomenės veikėjams, tokiems kaip Vaclovas Bielskis. Jis buvo inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomeninis ir politinis veikėjas. Nors V. Bielskis buvo išrinktas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariu, buvo tarybos pirmininko pavaduotoju, Šiaulių suaugusiųjų mokyklos direktoriumi, Kultūros švietimo draugijos pirmininku, Šiaulių apygardos ligonių kasos valdybos pirmininku, jis 1936 metais buvo palaidotas Laisvamanių kapinėse.
Vladislovas Dembskis – 1863 metų sukilimo dalyvis, kunigas. Po nesėkmingai pasibaigusio sukilimo jis pasitraukė į Europą, paskui į JAV, kur susipažinęs su daktaru J. Šliūpu atsisakė kunigystės – tapo laisvamaniu. Mirė Amerikoje 1913 metais, bet jo pelenai urnoje buvo atgabenti į Lietuvą ir 1925 metais palaidoti Šiaulių laisvamanių kapinėse. 1926 metais ant jo kapo, kuris yra yra beveik kapinių centre, buvo pastatytas įspūdingas paminklas, pagal mokytojo K. Skerstono padarytą projektą – gaublys kaip kovos už laisvą mintį Žemėje simbolis.
Kultūros paveldo departamento nuotr.
