Dviejų nuostabių berniukų mama, turinio kūrėja socialiniuose tinkluose – taip būtų galima apibūdinti iš Šiaulių kilusią, tačiau ilgus metus gyvenusią svetur Gintarę Urbonienę. Nuo turinio apie madą iki dalijimosi kasdienybe, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka motinystė. Šiame straipsnyje Gintarė atskleidžia, kokia svarbi vertybė yra šeima bei kaip įmanoma mylimą darbą derinti su kasdiene veikla.
Kaip prasidėjo Jūsų veikla socialiniuose tinkluose? Ar visą laiką mėgote dalintis savo kasdienybe su kitais? Kaip pasirinkote savo turinio tematiką?
– Veiklą socialiniuose tinkluose pradėjau prieš maždaug 10 metų, tačiau tai tikrai nebuvo mano darbas. Tiesa pasakius, aš net minties tokios neturėjau. Visada mėgau viskuo dalintis, todėl pradėjau kurti turinį ,,Instagram’e”. Dalijausi įrašais apie madą. Metams bėgant, mano turinys keitėsi, kartu su manimi. Kai tapau mama, supratau, jog mano auditorijai įdomu ir motinystė, todėl pradėjau ja dalintis. Specialiai turinio niekada nekeisdavau, man tiesiog patiko rodyti tai, kas pačiai man yra aktualu šiandien.
Matome, kad auginate du nuostabius berniukus: Leonardą ir Adamą. Su kokiais iššūkiais susiduriate derindama savo asmeninį gyvenimą ir karjerą socialiniuose tinkluose? Koks yra Jūsų požiūris į tai, ar vaikai gali būti įtraukti į Jūsų socialinių tinklų turinį? Kokias strategijas taikote, kad išlaikytumėte privatumą ir saugumą savo vaikams, esant viešai prieinamam internetiniam profiliui?
– Manau motinystę suderinti yra sunku su bet kokiu darbu. Tiesiog, esu be galo laiminga ir dėkinga, jog galiu dirbti iš namų ir susidėlioti pati sau darbo dieną. Socialiniai tinklai tapo mano darbu tada, kai pirmą kartą tapau mama. Mes šeimoje visi užaugome su ta idėja, kad dalinuosi mūsų gyvenimu su visuomene. Tiesą sakant, daug ko ir nerodau. Nors mano turinys yra apie kasdienybę, labiau savo turiniu siekiu įkvėpti moteris, galbūt patarti, o ne jas mokyti. Nedaug išties dalinuosi apie tą tikrąją motinystę. Vis dėl to, saugau savo vaikus. Galbūt žmonėms atrodo, jog 100 procentų mus pažįsta, tačiau realybėje jie mato tik apie 20. Tačiau niekada nevaidinu, visada rodau dalykus tokius, kokie jie ir yra. Vaikų niekada neverčiu filmuotis. Sūnus Leonardas labai panašus į mane, jis mėgsta daryti tai, ką darau aš, tad jam labai patinka filmuotis, kartais net pats prašo. Tačiau nenoriu, kad visas mano turinys būtų tik apie vaikus ir motinystę.
Kokios yra pagrindinės vertybės, kuriomis remiatės kurdama turinį? Ką stengiatės parodyti savo sekėjams?
– Pagrindinė mano vertybė – Šeima. Atsiradus vaikams supratau, kad ne materialiuose dalykuose randama laimė. Savo sekėjams stengiuosi perteikti suvokimą, jog gyventi reikia čia ir dabar. Taip pat, dalinuosi mintimis apie meilę sau, tobulėjimą, pokyčius, kurie padėtų atrasti laimę.
Kaip vertinate bendravimą su savo sekėjais? Ar jie įtakoja Jūsų turinio kūrimo procesą arba temų pasirinkimą? Galbūt sekėjais Jums suteikia motyvacijos?
– Visada su didele pagarba žiūriu į žmones, kurie mane seka. Jie yra mano gyvenime ne be reikalo. Labiausiai man padeda žinutės, žmonių pasisakymai. Kaip ir aš juos motyvuoju, taip ir jie 1000 kartų motyvuoja mane. Labai daug ką reiškia turėti tokią didelę, gražią bendruomenę, su kuria gali pasitarti ir kuri tave palaiko.
Kaip atrodo Jūsų įprastos dienos tvarkaraštis, derinant šeimos gyvenimą, darbą ir kūrybą socialiniuose tinkluose? Visiems įdomu, koks Jūsų darbas? Kiek jis sunkus?
– Kadangi auginu du mažus berniukus, mano pagrindinis darbas yra būti mama ir pavyzdys jiems. Stengiuosi, kad vaikai nematytų manęs nuolat su telefonu rankose. Darbą įterpiu į laisvas valandas dienoje, todėl poilsiui skirtą laiką praktiškai tenka paaukoti. Tačiau myliu tai, ką darau, būtent todėl nejaučiu, jog per daug dirbu. Kartais keliuosi penktą ryto, kad turėčiau bent porą valandų padirbėti prie kompiuterio. Labai dažnai lieku dirbti iki išnaktų, kai vaikai užmiega. Visada dirbu per berniukų pietų miegą. Kartais to laiko labai pritrūksta, ypač, kai dirbu su didesniais projektais. Tokiu atveju, labai padeda vyras ir prižiūri berniukus. Šiaip mes su vyru gebame puikiai pasiskirstyti darbais ir pareigomis, tai bent jau kol kas, viskas gražiai susidėlioja. Labai sunku būtų papasakoti savo kasdienę rutiną, nes kiekvieną kartą ji yra vis kitokia.
Matome, kad gyvenate Šiauliuose, čia ir užsiimate savo veikla. Kodėl Šiauliai? Kas Jums čia patinka?
– Šiauliai yra mano ir vyro gimtasis miestas. Mes kartu gyvenome Danijoje, Anglijoje ir maždaug po dešimties metų kelionių grįžome atgal į gimtąjį miestą. Nežinau, čia faina, viskas šalia, ranka pasiekiama, taip pat daug gamtos. Taip pat, čia gyvena mūsų tėvai, su kuriais palaikome labai stiprų ryšį, todėl visiems kartu yra labai smagu.
Kokie yra Jūsų ilgalaikiai tikslai ar svajonės?
– Mano svajonė yra turėti kemperį ir važinėti aplink pasaulį. Bet dar reiks palaukti, kol vaikai užaugs. Po visų apsilankymų ligoninėse dėl netikėtos ligos, apie kurią dalintis šiuo metu nelabai noriu, supratau, kad mano didžiausia svajonė yra gyventi, daryti tai, ką noriu ir būti apsuptai mylimų žmonių. Manau, kad jokie materialūs dalykai negali to atpirkti. Taip pat, noriu įkvėpti kitus žmones rasti laimę kasdieniuose dalykuose.
Kas Jums suteikia įkvėpimo ar motyvacijos, kai jaučiatės praradusį kelią ar pasiklydusi? Kokia yra Jūsų gyvenimo filosofija ar moto, kurios laikotės?
– Mano gyvenimo filosofija: mes kuriame prisiminimus čia ir dabar, todėl nereikia laukti gražesnio rytojaus, reikia gyventi čia ir dabar. O mane labiausiai motyvuoja mūsų vaikai, dėl jų norisi stengtis. Kartais kai jaučiuosi blogai, pasidalinu savo jausmais bei išgyvenimais su auditorija ir ji mane motyvuoja. Žmonės pasidalija nerealiais dalykais, rašo palaikymo žinutes. Visa tai verčia jaustis, jog esu ne viena. Žinoma, vyras ir šeima visada stumia į priekį. Esu labai laiminga turėdama tiek daug gerų žmonių savo gyvenime.
