Rytoj Šiauliuose viešės Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. Kartu su jais vykstantis Sveikatos reikalų komitetas bandys aiškintis ir spręsti Respublikinės Šiaulių ligoninės problemas. Kai kurios jų buvo prieš keletą dienų įvardintos ir nacionalinėje žiniasklaidoje publikuotame Šiaulių miesto mero Artūro Visocko interviu. Aiškėja, kad šioje medicinos įstaigoje rimtų problemų – ne viena.
Mero įvardintos ligoninės problemos
Remiantis viešai išsakytais Šiaulių mero A. Visocko komentarais, pagrindinės Respublikinės Šiaulių ligoninės problemos yra:
Sugedusi svarbi aparatūra: Neveikia insulto klasteris. Baiminamasi, kad tai gali kelti pavojų pacientų gyvybėms, ypač tuomet, kai reikia suteikti greitą ir gyvybiškai svarbią pagalbą.
Problemos su personalu: Minima medikų migracija, dėl kurios ligoninėje gali trūkti reikiamų specialistų.
Vadovavimo klausimai: Meras abejoja ligoninės direktoriaus galimybėmis tinkamai valdyti ligoninę ir užtikrinti kokybišką darbą.
Finansavimo naudojimo efektyvumas: Meras išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nepaisant didelių investicijų pritraukiant gydytojus, ligoninėje išlieka problemų.
Biudžeto sektoriaus veiksmingumas: Meras kritikuoja biurokratiją ir per didelį atsargumą, kuris gali neleisti darbuotojams veiksmingai ir drąsiai dirbti.
Ligoninės vadovo interviu
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas sutiko atsakyti į jam pateiktus klausimus. Pateikiame jo poziciją.
- Kaip pakomentuotumėte Šiaulių miesto mero išsakytus teiginius apie situaciją ligoninėje? (Turime omeny insulto klasterio veiklos sutrikimus).
– Reikėtų pažymėti, kad nepaisant operatyviai sutvarkomų sutrikimų, klasterio paslaugų teikimas visapusiškai užtikrinamas. Pavyzdžiui, 2023 metais lyginant su 2022 metais suteikta apie 20 procentų daugiau insulto klasterio paslaugų, kuomet pacientui buvo taikoma trombektomija. Klasteris veikia nenutrūkstamai, o įvykus sutrikimams pasitelkiamas įprastas tokioms situacijoms tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
- Prašyčiau apibūdinti dabartinę situaciją dėl sugedusios įrangos ir kaip tai paveikė pacientų priežiūrą, ypač skubios pagalbos atvejais?
– Įvykus laikiniems sutrikimams pacientų srautai laikinai sklandžiai buvo perskirstyti, nedelsiant informuota greitoji pagalba, todėl skubi pagalba pacientams buvo užtikrinama.
- Ar yra atsarginiai planai/numatyti konkretūs veiksmai atvejams, kuomet nustoja veikti tam tikra medicininė įranga? Kiek tai pasiteisina?
– Šiuo metu visa sugedusi įranga yra suremontuota. Tai padaryta per trumpiausią įmanomą laiką. Medicininė technika yra nuolat naudojama ir gedimai yra fiksuojami ne tik RŠL bet ir kitose gydymo įstaigose. Įvykę gedimai maksimaliai operatyviai visada šalinami.
Sveikatos apsaugos sistemoje yra vykdomas tarpinstitucinis, regioninis, tarpregioninis, nacionalinis bei internacionalinis bendradarbiavimas. Lietuvoje gydymo įstaigos veikia bendradarbiavimo viena su kita pagrindu, kad užtikrintų pacientams laiku ir tinkamų medicininių paslaugų teikimą.
Pažymėtina, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė taip pat teikia pagalbą sugedus kitų įstaigų įrangai.
- Kokius iššūkius ir problemas patiriate bandydami išlaikyti aukštą paslaugų kokybę Respublikinėje Šiaulių ligoninėje?
– Visos Lietuvos gydymo įstaigos susiduria su panašiais iššūkiais, opiausia – personalo trūkumas. Nuo rajono ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų skiriamės tuo, kad neturime prabangos rinktis, kokias paslaugas teikti. Sunkiausi pacientai vežami pas mus, todėl darome tai, ką galime geriausiai, 24/7 užtikriname skubią pagalbą. Tiesa, nemenkas iššūkis, kad į Skubios medicinos pagalbos atvyktų pacientai, kuriems iš tiesų reikalinga skubi, o ne ambulatorinė pagalba, kurią jie gali gauti pas šeimos gydytojus.
- Kaip ligoninės vadovas tvarkosi su personalo trūkumu ir medikų migracija? Ar yra konkrečių strategijų, kurios būtų įgyvendintos šioje srityje?
– Nuolat primenu, kad sklandus sveikatos įstaigų regioninis bendradarbiavimas dalinantis specialistais ir patirtimis bei regiono patrauklumo didinimas galėtų pasitarnauti užtikrinant specialistų pritraukimą. Jaučiame stiprų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos palaikymą, skiriant lėšas medikams pritraukti. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad lyginant su kitomis respublikinėmis ligoninėmis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydytojams mokamas konkurencingas atlyginimas.
- Ar yra kokių nors neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl sveikatos apsaugos ministro ar ministerijos veiksmų ar sprendimų?
– Reikia suprasti, kad sveikatos apsaugos tema visada buvo ir bus labai jautri, o bet koks pokytis sulauks inercinio pasipriešinimo. Sveikatos apsaugos ministerija daro viską, kad vyktų tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kuriam ir mes pritariame bei palaikome.
- Mero komentaruose buvo užsiminta apie galimybę keisti ligoninės vadovybę. Kaip atsakytumėte į šiuos teiginius?
– Mero komentare yra ir labai gera citata:“…reikia įvertinti faktines aplinkybes. Kartais jos kitokios, nei rašoma spaudoje.“ Meras taip pat gerai pažymėjo, kad kartai tiesiog tampi situacijos įkaitu.
- Kaip jūsų vadovaujama ligoninė prisideda prie miesto įvaizdžio kūrimo?
– Miesto įvaizdį kuria kiekvienas gyventojas ir kiekviena įstaiga. Mes dedame pastangas, kad visuomenę pasiektų ne tik „sensacingos antraštės“, bet ir gerosios patirtys gydymo įstaigoje, kurių yra tikrai daug. Vis dėlto puikus pavyzdys – radiodažnuminės abliacijos, kurios šiemet pradėtos teikti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šiaurės Lietuvos sveikatos priežiūrai tai nemenkas proveržis, be Šiaulių jos atliekamos tik trijose Lietuvos gydymo įstaigose, o eilės siekia metus ir daugiau. Deja, tinkamo žiniasklaidos dėmesio šis įvykis nesulaukė. Kaip beje ir ligoninės 180-mečio renginys, plačiai negatyviai nušviestas žiniasklaidoje, tačiau jame nesutikau ne vieno žurnalisto.
- Kaip ligoninė reaguoja į kritiką viešojoje erdvėje ir kaip tai veikia darbuotojų darbo kokybę? Ar šiuo atveju numatyta kažkaip reaguoti į minėtą publikaciją?
– Reikėtų atskirti pagarbią kritiką nuo tendencingo žeminimo ir niekinimo. Tai, kas vyksta dabar yra įstaigos įvaizdžio žeminimas. Tai ne tik nemotyvuoja darbuotojų, bet ir priešina visuomenę.
- Galiausiai, kokių veiksmų manote, kad reikėtų imtis norint pagerinti situaciją ligoninėje tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu?
– Galvodami apie darbo kokybę ir darbuotojų poilsį, pirmieji Lietuvoje pasiūlėme skyriams išbandyti trijų pamainų darbo grafiką. Darbuotojų ir pacientų įvertinimai teigiami. Antri metai iš eilės išmokamos premijos darbuotojams. Per 2022 ir 2023 metus įsigyta brangios medicinos įrangos už 1 708 830,17 Eur, atsiranda naujų, baigiamas įgyvendinti Geriatrijos projektas. Pozityvių dalykų ligoninėje yra, tik reikia noro juos pamatyti.
