Šiuo straipsniu pradedame mūsų skiltį “Nauji Šiauliečiai”, kurioje susipažinsime su naujais miesto gyventojais ir išgirsime jų istorijas. Šiandien sveikiname į Šiaulius atvykus gyventi Mimi.
Sveika, Mimi, pradėkime mūsų pokalbį nuo to, iš kur tu kilusi ir kaip atsidūrei Šiauliuose?
Gimiau ir visą savo vaikystę praleidau Afrikoje. Mano mama buvo iš Kamerūno, o tėtis – iš Etiopijos, todėl ir man teko pagyventi tiek ten, tiek ten. Tačiau gyvenimas Afrikoje – nelengvas. Ten nėra jokių patogumų, nėra dušų, elektrą turėdavome vieną dieną į savaitę. Į mokyklą eidavau per džiungles ir su draugais bijodavome, kad mus užpuls liūtas ar koks kitas žvėris. Kita vertus, Afrikoje tau nieko ir nereikia, kad būtum laimingas. Jeigu esi pavalgęs – esi laimingas.
Tačiau mano mama nenorėjo tuo tenkintis ir išvyko gyventi į Ispaniją. Jai Ispanijoje įsikūrus, ten atvykau ir aš. Mano pradžia Ispanijoje buvo ganėtinai sunki. Man buvo keturiolika, ėjau į ispanišką mokyklą, tačiau vis bandydavau susirasti darbą, kad turėčiau savo pinigų.
Ilgainiui gavau pirmąjį savo darbą – tapau pardavimų vadybininke. Vaikščiodavau nuo durų prie durų ir siūlydavau žmonėms pirkti efektyvesnį apšvietimą. Ir man visai neblogai sekėsi, tačiau tas darbas nesiūlė jokio stabilumo – nebuvo jokio fiksuoto atlyginimo, todėl po kiek laiko perėjau dirbti į restoraną padavėja.
Atėjus Covid pandemijai kavinės, barai, restoranai užsidarė, praktiškai likau be darbo. Tačiau atsirado laisvo laiko naujoms pažintims. Ir Tinder programėlėje susipažinau su šiauliečiu. Nuėjome į pasimatymą, antrą, ir trečią, pasimatymai tęsėsi, aš tapau nėščia ir susilaukėme dvynukų. Atvažiavome su dvynukais aplankyti Šiaulių, susipažinti su vaikų seneliais. Čia ir pasilikome.
Na ir istorija! Ar buvai prieš tai girdėjusi apie Šiaulius ar Lietuvą?
Tiesą sakant, taip, buvau. Dar būdama Afrikoje, vaikystėje, geografijos pamokose išgirdau apie Lietuvą ir Lenkiją. Pamenu, buvau šiek tiek svajojusi, o kaipgi būtų gyventi Šiaurės Europoje, kur yra sniego, kur yra -20 šaltis. Tuomet nė nebūčiau pagalvojusi, kad tos svajonės kažkada taps realybe.
Ir kaip tau Šiauliai? Kaip žiemos?
Šiauliai man patiko bene iškart. Miestas ramus, saugus, žalias, čia daug gamtos. Susisiekimas ganėtinai patogus, jeigu turiu nuotaikos ir lauke ne -20, čia viską galiu pasiekti pėsčiomis. Ir čia nėra liūtų.
Na, o prie žiemų reikėjo priprasti. Kiekvienas išėjimas laukan buvo kaip iššūkis. Bandžiau sąmoningai grūdintis, priprasti prie šalčio. Bet galop supratau, kad neveltui lietuviai sako, jog nėra blogo oro, yra bloga apranga.
Ką galėtum pasakyti apie šiauliečius, apie vietinę kultūrą?
Visų pirma, žmonės čia labai paslaugūs ir geraširdžiai. Jeigu ko nors paklausi, pavyzdžiui, kaip kažkur nueiti, visada gausi atsakymą. Antra, čia žmonės sąžiningi. Pamenu, centriniame Šiaulių parke pamečiau telefoną su banko kortele. Jeigu tai būtų nutikę Ispanijoje, savo daiktams būčiau galėjusi pasakyti “Adios”. Tačiau šiaulietis, radęs pamestus daiktus, susisiekė ir daiktus grąžino.
Kita vertus, čia žmonės šiek tiek šalti. Manau, kad miesto gyventojai turėtų daugiau vieni kitiems šypsotis. Juk esame vieno miesto bendruomenė, turėtumėme būti šiltesni. Iš savo pusės aš žinoma stengiuosi įnešti čia šiek tiek Afrikos šilumos.
Ką veiki Šiauliuose? Ar turi mėgstamas savo vietas?
Taip, turiu keletą mėgstamų vietų. Visų pirma, man labai patinka Šiaulių bulvaras, tikrai mėgstu pasivaikščiojimus. Dažnai aplankau centrinį parką – ten yra šauni vaikų žaidimų aikštelė. O turbūt pati mėgstamiausia mano vieta Šiauliuose yra Talkšos ežeras, nuolat aplankau geležinę lapę. Apskritai mėgstu ramybę ir mėgstu gamtą. Nei vieno, nei kito Šiauliuose tikrai netrūksta.
Kas Šiauliuose yra kitaip lyginant su Ispanija ar Afrika?
Visų pirma, ką pastebėjau, tai kad lietuvių šeimos yra tradiciškesnės, o moterys dažnai atlieka nuolankesnius vaidmenis, lyginant su Ispanija, kur moterys savo šeimose yra ryžtingesnės ir autoritetingesnės. Afrikoje moterys dar stipresnės, Afrikoje moteris dažnai vadovauja visai giminei. Tačiau aš suprantu, kad kiekviena kultūra turi savo stipriąsias puses ir savitą dinamiką.
Taip pat mane labai nustebino, kiek žmonės čia yra atsidavę savo darbams. Ispanijoje žmonių balansas kiek kitoks. Darbas ir laisvalaikis yra vienodai svarbūs. Čia visų pirma eina darbas, o laisvalaikį žmonės turi tiek, kiek lieka laisvo laiko po darbo. Taigi darbas čia labai ryškiai pirmoje vietoje. Kita vertus, todėl čia pragyvenimo lygis nuolat auga.
O tu ar lengvai susiradai darbą Šiauliuose?
Gyvename dvidešimt pirmame amžiuje. Tavo darbas ir gyvenamoji vieta neturi būti susiję. Mano gimtoji kalba yra prancūzų, būdama Ispanijoje perkandau ispanų kalbą, taip pat anglų kalbą. Dabar mokausi lietuvių. Kalbų žinojimas sudarė sąlygas man įsidarbinti tarptautinėje kompanijoje. Šiuo metu dirbu su informacinių technologijų produktų pardavimais Ispanijos rinkai, kol mano veidą gaivina lietuviškas lietus. Gyvenimas yra gražus!
Pabaigai, gal norėtum ką nors palinkėti Šiauliams ar šiauliečiams?
Taip, taip! Norėčiau palinkėti daugiau meilės ir šilumos! Suprantu, kad žiemomis visi užsidarome namuose, slepiamės nuo šalčio. Tačiau linkiu, kad šaltas oras nepadarytų šiauliečių šaltais! Linkiu daugiau šypsotis, linkiu daugiau pozityvumo!
